Grunto tyrimai


Inžineriniai geologiniai tyrimai yra neatsiejama statiniu pamatų projektavimo ir jų įrengimo dalis. Atliekant inžinerinius geologinius tyrimus yra nustatomi įvairūs gamtiniai ir antropogeniniai procesai bei reiškiniai, kurie gali turėti įtakos pastatų pastovumui. Inžinerinių geologinių tyrimų pobūdis ir apimtis priklauso nuo statybos aikštelės gamtinių sąlygų sudėtingumo ir projektuojamo pastato pobūdžio.
Lietuvos teritorijoje yra paplitę gana skirtingos sudėties ir genezės gruntai, kurie labai skiriasi savo stipruminėmis savybėmis. Todėl norint išvengti didelių problemų ateityje, rekomenduojame prieš statant individualų gyvenamajį namą išsitirti statybinės aikštelės inžinerines geologines sąlygas. Tai vieni iš paprasčiausių ir mažiausiai laiko ir darbo sąnaudų reikalaujantys tyrimai dažnai priskiriami pirmai (I) geotechninei kategorijai.

Individualių namų inžineriniai geologiniai tyrimai atliekami šiais lauko tyrimo metodais:
•   Gręžinių gręžimas sraigtiniu būdu geologinės sandaros nustatymui;
•   Bandymas kūginiu penetrometru (CPT) (statinis zondavimas);
•   Bandymas kūginiu penetrometru su porinio vandens slėgio matavimu (CPTU);
•   Bandymai dinaminiu penetrometru (DPSH) (dinaminis zondavimas).

Atlikuk inžinerinius geologinius tyrimus ir išanalizavus duomenis yra pateikiama inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą, kurioje bus informaciją apie:
•   statybinės aikštelės reljefą;
•   technogeninių ir natūralių gruntų bei uolienų geologinę sandarą;
•   požeminio vandens slūgsojimo gylį;
•   egzogeninius procesus vykstančius statybinėje aikštelėje;
•   gruntų ir uolienų, slūgsančių po pastatu, fizines, mechanines savybes;
•   uolienų sukarstėjimo laipsnį pagal geofizinius elektrinės tomografijos duomenis, jei darbai buvo atlikti Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.